įvykti

įvykti
įvỹkti intr. K, Š, KŽ 1. Rtr, LL287, L atsitikti, nutikti, pasidaryti: Kasdien įvỹksta daugybė įvykių DŽ1. Kaip tėvas liepė, taip ir įvỹko NdŽ. Kaip vivirsys sakė, kaip ir įvỹko BM351(Vkš). Gaunam žinias, ka jau tas i tas įvỹko, tiek i tiek nukentėjo Kal. Kas jei įvỹks, tai praneškit ryto jam jau Jdp. Kaip svočiutė priėjo, užminkymas įvỹko JV707. Įvykus sutuoktuvėms, motyna persikėlė kitur gyventi A1885, 14. Visa, kas ateityje įvyks, įvyks pagal tą patį būdą ir tuos pačius dėsnius kaip ir praeityje A.Mac. Koks jau turėtų įvykti stebuklas, jei Grėtė sugrįžtų iš ligoninės I.Simon. Kas tura įvykti, kumet nor įvyks VP24. O kas gi įvyko tą vakarą, tą naktį? V.Bub. Visa įvyko ypačiai metu kančios Viešpaties DP50. ║ kilti: Per pratybas įvyksta diskusijos S.Šalk. Daugelis gaisrų įvyksta dėl mūsų pačių nerūpestingumo rš. 2. KŽ, Ėr įsigalėti, sustiprėti, įsisenėti (apie ligą): Drugys įvỹko ir nusmaugė kūdikį J. Kad liga įvỹks, tada sunkiau bus išgydyti J.Jabl(Pn). Įvỹko liga – sunku išgydyt Pc. ║ paplisti, išsikeroti, įsismarkauti: Gudiškuose laikraščiuose pasklido kalba, kad labai įvykęs kuntrbantas A1885,285. Neolito (brūžyto akmens) kultūra buvo pietuose įvykus LTIII319(Bs). | refl.: Oi, karai kai insivỹko, tai oi Klvr. 3. R, R116, MŽ, MŽ152, MŽ2120, Sut, N, Sln, Rtr, L, NdŽ tapti tikrove, išsipildyti: Vykte įvyko jo noras J. Bet jo noras neįvyko Gmž. Nebuvo lemta tiems jo troškimams įvykti J.Jabl. Galų gale tas mano troškimas įvyko J.Bil. Kartoms netikėjau, o viskas kaip padėtas – įvỹko, i viskas (išsipildė, ką išbūrė kortomis) Sd. Dievo žodis įvyks Skv1Moz 41,32. Žinia ta neilgai trukus žodis į žodį įvyko M.Valanč. Tatai tikos, idant raštas invyktų̃ (paraštėje ižpildytųs) DP179. ^ Geras sapnas neįvyksta, ale piktas įvyksta R172. Piktas sapnas beveik įvykstai S.Dauk. Blogi malai veikiai įvyksta M.Valanč. Skelbamos nelaimės veikiai įvyksta VP41. Kas nu Dievo yra žadėtu, tas tura įvykti VP23. Bloga kalba veik įvyksta M. 4. M, Š vykstant patekti į ko vidų. | prk.: Ir žemumas meilus man į širdį teįvyksta, kerštas, didystė čia tenyksta prš. 5. refl. Plvn įpykti, įširsti: Ko taip įsivykaĩ an to vaiko, kam jį kasdien bari? Slm. An ko įsivỹksta, ir drasko kaip katė Pl. \ vykti; atvykti; davykti; įvykti; išvykti; nuvykti; pavykti; parvykti; pervykti; suvykti; užvykti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • įvykti — įvỹkti vksm. Kasdiẽn įvỹksta daugýbė įvykių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • stovėti — stovėti, stovi (stovia Dv, stovna BzBkXXVII183, stauna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, ėja), ėjo K, Rtr, Š; L 1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stovi! NdŽ. Stoviu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitikti — atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutikti — nutìkti; Q86, M 1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nutìko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nutìko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nutìko su akia? Slnt.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvykimas — įvykìmas sm. (2) K, Rtr, NdŽ; LL237 1. → įvykti 1: Po veiksmažodžių, kurie patys reiškia veiksmo pradžią arba galą, veiksmo įvykimą (pradėti, imti, baigti, nustoti, paliauti…), sakomi tiktai eigos veikslo veiksmažodžiai J.Jabl. 2. Rtr, L562 →… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrūktgalviškumas — nutrūktgalviškùmas dkt. Dėl vairúotojo nutrūktgalviškùmo gãli įvỹkti ei̇̃smo neláimė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvirsti — apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbūti — I. 1. intr. išbūti, praleisti kur kiek laiko: Atbuvęs ligi pusnakčio, išgirdo neišpasakytą žemės drebėjimą MPs. ║ atgyventi: Atbuvaĩ jau ant svieto Pls. 2. intr. atsistovėti: Linai jau yr atbùvę, jau gali minti Šts. | refl.: Pirmiau linus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”